Kur geriau gyventi Kaune – mieste ar užmiestyje?

Šios savaitės radijo laidos „Kas vyksta Kaune?“ pašnekovai diskutavo apie gyvenimo mieste ir užmiestyje privalumus bei trūkumus. Jei anksčiau daugumos kauniečių svajonė buvo namukas užmiestyje, tai šiuo metu vis daugiau jaunų šeimų gyvenimui renkasi būstą miesto centre.

Savaitinės diskusijų laidos apie Kauną ir kauniečius per „Žinių radiją“ svečiai – Kauno savivaldybės Planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas – vyriausiasis miesto architektas Nerijus Valatkevičius ir Nekilnojamojo turto agentūros CAPITAL brokeris Tadas Meiliūnas.

Daugiausiai leidimų individualiems namams

Prieš gerą dešimtmetį buvo teigiama, kad Kaunas, lyginant pagal tenkantį gyventojų skaičiui, yra daugiausiai leidimų individualių namų statyboms išduodantis miestas Lietuvoje, gerokai lenkiantis šiais skaičiais net Vilnių. Jeigu pridėtume visus leidimus, išduotus tokioms statyboms dar ir aplink Kauną – skaičiai būtų dar įspūdingesni. Kaunui, kaip ir kitiems didiesiems miestams, būdinga „aplipti“ vadinamaisiais priemiesčiais, kuriuose kuriasi ramesnio gyvenimo pageidaujantys miestiečiai.

Problema, kad tokiems miesto pakraščiams ir jau rajono teritorijoje atsidūrusiems priemiesčiams dažniausiai pritrūksta savivaldos ūkinio dėmesio bei lėšų infrastruktūros vystymui – keliams asfaltuoti, šaligatviams, lauko apšvietimui įrengti. Nesuplanuoti čia nei darželiai, nei mokyklos ar parduotuvės. Ir kieno tai turėtų būti daroma lėšomis – miesto ar rajono?

Pasak Kauno vyriausiojo architekto Nerijaus Valatkevičiaus, ir atokesniuose miesto rajonuose yra suplanuotos mokyklos ir darželiai, tačiau tam, kad jie būtų statomi, aplink turi įsikurti kritinė masė gyventojų. O šiuo metu Kaune stebima tendencija, kad žmonės, pagyvenę priemiesčiuose, pradeda grįžti gyventi į miestą, kur jau yra sukurta patogiam gyvenimui reikalinga infrastruktūra.

NT brokerio Tado Meiliūno teigimu, anksčiau dažno kauniečio svajonė buvo turėti namą ar kotedžą ir žemės lopinėlį prie jo. Tuo metu, kai kauniečiai masiškai kėlėsi gyventi į atokesnius rajonus, mieste beveik nebuvo vystoma naujų gyvenamųjų daugiabučių namų projektų. Tačiau situacija kardinaliai pasikeitė, nes pasidžiaugę užmiesčio teikiama ramybe, žmonės aiškiau įsivertino ir tokio gyvenimo trūkumus – nėra šalia mokyklų, darželių, parduotuvių, patogios viešojo susisiekimo sistemos, todėl vienam iš tėvų dažniausiai tenka dirbti vairuotoju arba samdyti auklę, kuri ne tik prižiūrėtų vaikus, bet ir juo vežiotų į darželį, mokyklą, būrelius. Tad „atsikandę“ tokio gyvenimo, žmonės masiškai parduoda namus užmiestyje ir ieško patogių būstų arčiau miesto centro. Tai rodo ir šiuo metu Kaune atsiradęs itin platus naujai vystomų daugiabučių kvartalų pasirinkimas – ne tik centrinėje dalyje, bet ir kituose miesto rajonuose, kurie turi patogią išvystytą miesto infrastruktūrą – Šančiuose, Vilijampolėje, Aleksote.

N. Valatkevičiaus įsitikinimu, jei paklaustume miestiečių, kur jie norėtų, kad būtų tvarkomas miestas, tai dauguma tikriausiai pasisakytų už investicijas centrinėje miesto dalyje, kas šiuo metu Kaune ir vyksta.